Mes visi esame vandens telkiniai! Tai, ką darome vandeniui, darome kiekvienam kūnui, taip pat ir sau (1).
Astrida Neimanis
2-oji tarptautinė meno ir mokslo trienalė Nenuspėjamos ateitys/Unpredictable Futures (UFNA24), kreipdama žvilgsnį į sunkiai nuspėjamą ateitį, šiemet sukoncentruoja dėmesį į vandenį ir jauniausią pasaulyje – Baltijos - jūrą, kuri dėl savo seklumo ir uždarumo yra viena pažeidžiamiausių.
Kaip ateities problemos veikia abipus jūros gyvenančius per keliolika milijonų žmonių jau šiandien, kokios perspektyvos įžvelgiamos, trienalės parodoje bei lydinčiuose renginiuose dalinsis Baltijos ir Šiaurės šalių menininkai ir mokslininkai.
Parodos „gobelenai" ir artefaktai nukelia į XIX šimtmečio pabaigą, ir per modernybę grįžta į šiuos neramius laikus. Kūriniuose persipina asmeninės ir kolektyvinės mitologijos, persekioja XX amžiaus šmėklos, kaip universalus simbolis vėl išnyra Nojaus laivas. Trumpam ar ilgam užstringama tam tikrose būsenose ir situacijose, ieškoma filosofinio akmens, o perdirbtiems ar vandenyje rastiems daiktams suteikiami nauji pavidalai.
Vanduo – kaip svarbiausias meno ir mokslo trienalės dėmuo – atsiranda Grenlandijos žemėlapių prisiminimuose, persipina su (al)chemija, vartojimo ir vartotojiškos visuomenės, (i)racionalių, kūrybiškų gamtos ir žmogaus sąveikos modelių bei prigimties paieškomis.
Susirūpinimas aplinka, klimatu, gyvūnų gerove, taip pat ir vandens telkiniais, pateko į menininkų akiratį dar praeitame šimtmetyje, o kritiški jų balsai dėl nesubalansuoto gamtos išteklių naudojimo, ypač atsišaukė pažeidžiamose teritorijose ir vietose. Tačiau tik XXI a. posthumanizmo idėjos atkreipė dėmesį, kad žmogus - tiesiog viena iš daugybės Žemėje gyvenančių gyvybės formų, o jo - kaip dominuojančiojo - interesai neturi kenkti kitų įvairovei ir egzistavimui.
Parodos palimpseste atsiskleidžia ne tik posthumanistinės epochos lūkesčiai, hidrofeministinės idėjos, bet ir vandens interakcijos su kitomis rūšimis ar objektais. Trienalės dalyviai, menininkai (-ės), „aprašo" esamas ir įsivaizduojamas realybes, kurioje gyvybės formos, rūšys ar polimerai patiria metamorfozę, padedančią egzistuoti naujoje aplinkoje arba yra atkuriami netradicinio mokslo.
Parodoje taip pat analizuojamas naudos dominavimas gamtoje, o konstatuojant gyvybės ir gamtos išteklių trapumą, konstruojami ateities rūšių sugyvenimo modeliai.
Trienalės parodos vyks Klaipėdoje ir Vilniuje. Objektus, video instaliacijas, tapybą ir tyrimus pristato per trisdešimt pripažintų Lietuvos, Islandijos, Suomijos, Estijos, Prancūzijos menininkų(-ių).
Klaipėdos kultūros komunikacijų centre:
Arūnė Baronaitė, Anna Eyjólfs, Julija Pociūtė, Karina Kazlauskaitė, Christelle Mas, Deimantas Narkevičius, Rúrí, Jolanta Sendaitė-Paulauskienė, Þórdis Alda Sigúrðardóttir, Ragnhildur Stefánsdóttir, Arūnė Tornau, Julijonas Urbonas.
Simpoziumo pranešimus galite išgirsti rugsėjo 7 d. Pilies muziejuje, Kurtinoje (Priešpilio g.2, Klaipėda), nuo 11.00 iki 16.00. Įėjimas atviras.
Dalyvaus menininkai ir mokslininkai iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto bei Vilniaus universiteto: dr. Jovita Mėžinė, dr. Donata Overlingė, dr. Justas Kažys, Arūnė Baronaitė, Jolanta Sendaitė-Paulauskienė, Rúrí.
Trienalės kuratorės: prof. Eglė Ganda Bogdanienė, Solveiga Gutautė, Saulė Mažeikaitė–Teiberė
Architektas: Vladas Balsys
Projekto dizaineris: Audrius Klimas
Komunikacijos specialistai: Lukas Stanionis, Ramunė Šliuožaitė
Projekto koordinatorė: Viktorija Misiulė
KKKC dizainerė: Austėja Andrulaitytė.
Organizatoriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
Partneriai: Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas, Vilniaus dailės akademija, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Satelitinė paroda „Under the Surface / Po paviršiumi“ - Vilniaus galerijoje „Arka”
Parodos kuratorės: dr. Evelina Januškaitė, Satu Kalliokuusi, Eeva Muona, Tiiu Rebane, Eija Saarivirta Eeva–Liisa Isomaa.
Lietuvių menininkai: Emilija Grigaliūnaitė, Andrius Erminas, Marija Marcelionytė–Paliukė, Eglės Pilkauskaitė, Kristina Švenčionytė, Gintarė Urmonaitė, Arturas Ustinovas, Arturas Valiauga
Estų ir suomių menininkai: Iida Valkonen, Pauliina Jokela, Pekka Parviainen, Satu–Minna Suorajärvi, Susanna Iivanainen, Verna Kovanen, Erki Kasemets, Kai Kaljo, Jane Remm, Katrin Valgemäe, Veiko Klemmer ir Vilen Künnapu.
Architektas: Darius Baliukevičius
(1) A. Nemanis – kultūros teoretikė, kurios tyrinėjimai, skirti kūnams, vandeniui ir orui, vyksta feministiniu režimu.
Comments