2023 m. spalio 17-21 d. vyko 17-oji IAA (International Art Association) Europos generalinė asamblėja.
2023 m. IAA Europa asamblėją lydintis renginys - simpoziumas „MENAS IR ROBOTAI: Menininkų darbo ateitis dabartinių technologijų kontekste”.
Simpoziumą įžangine kalba pradėjo nepriklausoma kuratorė ir meno kritikė Maja Ćirić (Serbija).
Jos pranešimo temos: „AI (dirbtinis intelektas) šiuolaikinio meno atvejai”; „Aštuonios istorijos apie šiuolaikinį meną, sukurtos ChatGPT”*; „Apie realybę: robotus ir kasdienybę”.
Simpoziumą tęsė IAA Europa prezidentas, režisierius, menininkas, rašytojas meno dr. Teemu Mäki (Suomija) pranešimu „Kam skirtas menas ir kaip jis turėtų būti finansuojamas?”.
Pranešime buvo aktualizuoti šie klausimai: Kokia meno paskirtis? Koks meno tikslas, žvelgiant iš valstybės perspektyvos? Pastaraisiais dešimtmečiais darosi vis sunkiau įtikinti sprendimų priėmėjus, kad menui reikia ypatingos apsaugos ir finansavimo. Pranešėjas, pristatė savo įžvalgas kaip galima lobinti meną ir koks meno vaidmuo mūsų visuomenėse.
Naujųjų medijų meno ir kultūros teoretikė Jelena Guga (Serbija) pristatė pranešimą „Metamorfinis menininko vaidmuo skaitmeninių technologijų laiko juostoje. Anot pranešėjos, meno ir technologijų sankirta pasiekė precedento neturinčias aukštumas, o skaitmeninės technologijos tapo naujomis priemonėmis ir bendradarbiais meninėje kūryboje.
Menininko, fotografo, grafiko ir kuratoriaus Marcel Noack (Vokietija) pranešimas „Autorinių teisių klausimas, dirbtinio intelekto kontekste”.
Marcel Noack kalbėjo apie politiką, kuri sugriežtino autorių teisių įstatymus, siekdami užtikrinti tinkamą atlygį už autorių teisėmis saugomų kūrinių naudojimą ir politikos priemones, kurios tai sustabdė. Pranešėjas pristatė Vokietijos iniciatyvas ir rekomendacijas, kaip elgtis su dirbtinio intelekto programomis būdus, kaip būtų galima sukurti bendrą teisingą ateitį visoms suinteresuotosioms šalims.
Menininkas ir muzikantas Antonio Robertsas (UK) savo pranešimą pradėjo provokuojančiu klausimu „Ar taš esu AI?”. Pastaruoju metu išpopuliarėjusi dirbtinio intelekto programinė įranga, tokia kaip „ChatGPT“, „Stable Diffusion“, „DALL-E“ ir „Midjourney“, kūrybinėse industrijose sukėlė aršias diskusijas apie grėsmes ir galimybes, kurios gali kilti naudojant AI įrankius kuriant meną ir bendrą jo poveikį. Su kiekvienu nauju (iš)radimu – virtualiąja realybe, blokų grandine, socialine žiniasklaida, papildyta realybe, NFT – kyla tie patys klausimai apie autentiškumą, darbo vietų perkėlimą, galimybes tyrinėti naujas kūrybos rūšis ir meno ateitį.
Simoziumas beigėsi diskusijomis, pasidalinimu asmenininėmis patirtimis įvariuose Europos šalyse, sprendžiant autorinių teisių klausimus dirtbtinio intelekto kontekste.
Kitą dieną įvykusios 17-osios Generalinės asamblėjos darbotvarkėje buvo pristatyta 2022 veiklos ir finansų ataskaita, pristatyti pasiūlymai dėl IAA Europos ir IAA Pasaulio statuto keitimo. Buvo priimta rezoliuzija, palaikyti Graikijos menininkų asocijacijos iniciatyvą, sustabdyti valstybės švietimo politikos įstatymą, mažinantį meno pamokų skaičių pradinėse, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose.
Taip pat buvo pasirašyta Serbijos dailininkų sąjungą palaikanti rezoliucija dėl ULUS galerijos patalpų suteikimo Serbijos dainininkų sąjungos veikloms.
Asamblėja baigėsi Suomijos ambasadoriaus Niklaso Lindqvisto rezidencijoje.
Simpoziume ir generalinėje asamblėjoje atstovavo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, IAA Europa vykdomojo komiteto narė Eglė Ganda Bogdanienė ir LDS Tarybos užsienio reikalų komiteto pirmininkė Solveiga Gutautė
*„ChatGPT“ (Chat Generative Pre-Tained Transformer) kalbos modeliu pagrįstas pokalbių robotas.
Informaciją parengė LDS Tarybos užsienio reikalų komiteto pirmininkė Solveiga Gutautė
Comments