Darius Misiūnas | TRIUKŠMAS, DULKĖS IR TYLA

Balandžio 4 dieną LDS Panevėžio galerijoje XX buvo atidaryta Dariaus Misiūno paroda „Triukšmas, dulkės ir tyla“.

Parodoje eksponuojami paskutinių dviejų metų sukurti darbai – nuotraukos ir objektai, kurie atvyko iš sodybos Biržų raj. ir ne tik. Dirbtuvė kurioje dirbu – tai dviejų galų gryčia, kuri stovi prie žvyrkelio. Girdžiu pravažiuojančias mašinas, traktorius, miškovežius – TRIUKŠMĄ, vasaromis pro atvirus langus patenka sukeltos DULKĖS, o vakarais kai viskas aprimsta, stoja TYLA. Tyloje visuomet malonu skaityti, pasivaikščioti, mąstyti. Tarpukariu šiame pastate veikė kaimo skaitykla, tad kai kuriuose objektuose yra aliuzijų į grožinės literatūros kūrinius, religiją, astronomiją, meteorologiją, istoriją. Bet esama ir tokių, kuriuose nieko nėra, net pavadinimų.

Apie ką ši paroda net ir pats gerai nežinau. Gal apie persikraustymą, remonto darbus? Neslėpsiu  netvarkingos aplinkos patinka, jos persekioja nuo pat vaikystės, net sapnuose labai retai kada iškyla tvarkingos aplinkos vaizdinys, visuomet griuvėsiai, rūsiai... tikiu jog juose slypi išmintis, kuri turbūt geriausiai nusakoma šiais Marselio Prusto žodžiais: „Nuo tam tikro amžiaus mūsų prisiminimai taip glaudžiai susipina, kad mūsų mintys, knyga, kurią skaitome, beveik neturi reikšmės. Mes visur įdėjome dalelytę savęs, visa duoda vaisių, visa pavojinga, ir iš muilo reklamos galime padaryti tokių pat vertingų atradimų kaip ir iš Paskalio „Minčių““.

Linkiu lankytojams gražių, ir vertingų atradimų!

Darius Misiūnas