Balandžio 08–30 dienomis LDS Projektų erdvėje Girmantas Rudokas pristatys savo koliažų parodą „Epizodai“. Parodos atidarymas balandžio 11 d., 17 valandą.
Autoriaus žodis:
Esu Girmantas Rudokas, panevėžietis, todėl Panevėžio praeities ir dabarties istorija bei vaizdai gyvena manyje, skatina domėtis aplinkui vykusiais ir vykstančiais pokyčiais. Mano vaikystės namas stovi šalia pagrindinės miesto aikštės, dabartinės Laisvės aikštės, taigi daugelis įsimintinų mano gyvenimo akimirkų prabėgo šalia Miltinio dramos teatro, Senvagės, autobusų stoties ir Nevėžio upės. Teko pamatyti, kaip buvo statomas teatras, formavosi dabartinis Senvagės vaizdas. Miesto centre buvo įsikūrę daug barų, kavinių, tokių kaip „Aguonėlė“, „Pavasariukas“, „Grill-baras“, „Nevėžiukas“, „Seklyčia“ , „Ąžuoliukas“. Visas „centro“ šurmulys formavo mano, kaip panevėžiečio, mentalitetą. Aš gyvenau ir gyvenu šio miesto bruzdesyje.
Šiuo metu dėstau Panevėžio kolegijoje ir kuruoju parodas Panevėžio kultūros centre, todėl ir vėl – Laisvės aikštė, Senvagės aplinka yra pagrindinė mano buvimo vieta, čia kasdien vaikštau ir, jau naujais pavadinimais įvardintose kavinėse, geriu kavą. Manau, kad tiek kintanti ir modernėjanti miesto centrinė aikštė, tiek anksčiau gyvenę ir savo egzistencine veikla užsiėmę miestiečiai vienaip ar kitaip formavo ir vis dar aktyviai formuoja mano mylimo miesto veidą. Mane savotiškai veikia ta kaita – stebiu miesto transformaciją, pažįstamų ir nepažįstamų panevėžiečių gyvenimą, kasdieninį miesto šurmulį, pats esu viso to dalis. Suprantu, kad šis mano stebėjimas yra tik epizodinis, nes miesto transformacija vyksta ir vyks.
Parodai sukurtą paveikslų ciklą pavadinau „Epizodai“. Mano darbai tiek filosofine, tiek ir fizine prasme sudėlioti iš mano ir gimtojo miesto gyvenimo tėkmės elementų. Savo koliažuose rėmiausi senojo Panevėžio nuotraukomis ir, savaip jas interpretuodamas, formavau savo meninius sprendimus. Siekiau perteikti praeities, dabarties ir, gal būt, ateities subjektyvias vizijas. Koliažams atlikti naudojau sugadintus, laiko nurašytų knygų lapus, nepavykusių grafikos darbų atspaudus bei makulatūrai skirtą popierių. Mano koliažai prisotinti architektūrinių elementų, kurie sąveikauja su žmonių bei alegorinių gyvūnų figūromis.
Norėčiau, kad stebėdami ir analizuodami mano darbus, žmonės dažniau pažvelgtų į istoriją menančius pastatus, juos saugotų ir brangintų, kad prisimintų miesto vaizdą ir jo savastį formavusius ir dabartį kuriančius žmones.
Paroda yra Lietuvos dailininkų sąjungos 90-mečio programos dalis.
Comments