Kviečiame į parodą, skirtą vitražisto prof. Kazio Morkūno (1925-2014) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje eksponuojami K.Morkūno ir jo mokinių darbai. Atidarymas: kovo 25 d. 18.00 val. Paroda veiks: kovo 25 - balandžio 17 d.
Žiežmarių miestelis, jo apylinkės gali pasigirti išraiškingu peizažu, reljefu, šalia tekančia Strėva ir turtinga istorija. Čia istorijos kryžkelėse vyko mūšiai, kūrėsi įvairių tautybių žmonės, formavosi unikali miestelio struktūra, išlikusi iki šių dienų. Visi žinome, kad istoriją kuria žmonės, o iš Žiežmarių kilę žmonės daug nuveikė Lietuvos labui. Mokslininkai, poetai, dailininkai, visuomenės veikėjai, o ypač šį kraštą garsino prof. Kazys Morkūnas (1925-2014), vitražistas, piešėjas, meno pedagogas, kurio šimtmečio jubiliejų minime šių metų kovo 4 dieną.
Piešė Kazys Morkūnas nuo pat mažų dienų, piešė gamtą, arklius, ulonus dar būdamas pradžios mokyklos mokinys. Ne vieną tokį piešinį jis išsaugojo ir net eksponavo savo parodose. Augdamas ūkininkų šeimoje, kasdien matė arklius, net tekdavo juos ganyti, todėl visą gyvenimą jam buvo svarbus šis leitmotyvas, virtuoziškai, dinamiškai piešė, komponavo vitražuose arklių, tiksliau sakant - žirgų figūras, kas labai reta Lietuvos meniniame kontekste, nes mažai kam net iš žinomų, pripažintų dailės klasikų tai pavykdavo, o Kaziui Morkūnui tai pavykdavo puikiai, kone “užsimerkus”, iš atminties pavaizduoti tobulą šio mylimo kiekvienam lietuviui gyvulio kūną, jo veržlumą, taurumą ir net heraldiškumą. Tai puikiai atsiskleidžia menininko sukurtuose vitražuose “Saulės mūšis” Šiauliuose (1986), “Žalgirio mūšis” (I dalis) LRS (2010-2011), kameriniuose vitražuose, kūriniuose vaizduojančiuose Lietuvos herbą etc.
Menininkas 1952 metais baigė VDI (dabar VDA), Stasio Ušinsko, Lietuvos vitražo meno pradininko vadovaujamas, išsiskirdamas iš kitų savo piešėjo, vitražisto talentu. Ir damar VDA muziejuje saugomas ne vienas K.Morkūno studijų laikotarpio darbas, stebinantis puikiu žmogaus anatomijos išmanymu, tikru piešėjo talentu. Vertinant jauno menininko gebėjimus, jis iškart po studijų buvo pakviestas dėstyti ir dėstė VDI (vėliau VDA) nuo 1953 iki 2009 metų.
Kazys Morkūnas - vienas produktyviausių ir brandžiausių Lietuvos vitražo meistrų, vitražo “burtininkas”, per daugiau kaip šešiasdešimt metų aktyvios kūrybos metų sukūręs itin daug reikšmingų kūrinių: erdvinius vitražus Montrealio Pasaulinėje parodoje (1967), Osakos Pasaulinėje parodoje (1970), jau minėtą “Saulės mūšį” (1986), vieną didžiausių vitražų Lietuvoje - Seimo I-ųjų rūmų vitražą “Šventė” (1981), Vilkaviškio katedros vitražus, skirtus šv. Mergelės Marijos garbei (1996), erdvinį vitražą Punsko (Lenkija) gimnazijoje (2005), Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje (2008) etc.
Vienas iš didelių, paskutinių profesoriaus darbų buvo vitražo “Žalgirio mūšis. Vytautas” I-oji dalis, deja, II-oji, skirta Jogailai, jau nebuvo įgyvendinta.
Vitražų tiek itin monumentalių, tiek ir kameriškesnių, skirtų mažesnėms erdvėms, įstaigoms, kavinėms, kitiems interjerams sukurta itin daug, visko šioje trumpoje apžvalgoje ir nepaminėsi, bet net nedidelio formato kūriniuose buvo justi meistro talentas, užmojai, puikus piešinys ir kompozicijos dinamizmas, spalvinė klausa. Šviesa ir salva, tai du pagrindiniai vitražo meno magijos sandai, kerintys žiūrovą nuo pat senųjų gotikinių katedrų pastatymo laikų. Vitražas, ypač jei tai figūratyvinis, siužetinis vitražas, gali dag papasakoti, ne mažiau nei knyga ar Biblijos ištraukos. K. Morkūnas puikiai naudojosi visomis šios meno rūšies teikiamomis išraiškos priemonėmis ir galimybėmis. Kūrė ne tik tradicinius plono stiklo, glazūrinius vitražus, bet naudojo ir konusinį, luitinį stiklą, ir dabar itin retai naudojamą veidrodinį stiklą.
Daug nepakartojamų, išskirtinių vitražų buvo sukurta, bet vienas iš išskirtinių Lietuvos, o ir ne tik kontekste, buvo vitražas “Šventė” (1981), sukurtas Seimo I-ųjų rūmų interjerui. Šiame alegoriniame kūrinyje iškelta motinystės tema, kompozicijos centre įkomponuota tarsi XX a. Madona, supama, mokslą, meną simbolizuojančių figūrinių alegorijų. Stebėtina, kad tuo metu menininkui pavyko išvengti politizuotų vaizdinių, temų bei simbolių. Pagarba jam už tai.
Man didelę nuostabą kelia ir vėlyvas Kazimiero Morkūno kūrinys - Vitražai Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčiai, kur šiuolaikiniame, šviesiame interjere menininkui pavyko sukurti dramatiškus, ekspresyvius, įtaigius erdvinius ir langų vitražus, puikiai atspindinčius kintančią su amžiais vitražo estetiką ir sąveiką su šiuolaikine architektūra.
Daugiau kaip penkis dešimtmečius Kazys Morkūnas dėstė Vilnius dailės akademijoje. Jo mokiniais galėtų vadintis ne vienas šimtas menininkų, nes profesorius dėstė ne vienos specialybės studentams piešimą, konsultavo ir vitražo specialybės klausimais. Jį pagarbiai vadino Maestro, Mistru, Mokytojų, Magistru. Mokytojas buvo griežtas, bet labai teisingas, jo parašytu geresniu pažymiu džiaugėsi ir didžiavosi ne vienas piešėjas.
Parodoje VDA galerijoje “Akademija” rodome labai nedidelę dalį menininko darbų, didelės apžvalginės parodos - Nacionalinių muziejų pareiga, gal tokią ir išvysime ateityje. Parodoje eksponuojami kameriniai profesoriaus vitražai, įgyvendintų ir nespėtų įgyvendinti darbų eskizai bei kartonai, fotografijos iš Jūratės Morkūnaitės archyvo.
Šimtųjų metinių proga mokiniai prisimena savo mokytoją - “Magistrą” ir prisideda prie atminties, dalyvaudami parodose tiek jo gimtuosiuose Žiežmariuose, tiek ir VDA galerijoje “Akademija”. Šalia K. Morkūno darbų mokiniai eksponuoja savo neseniai sukurtus darbus, tai - daugiausiai stiklo objektai ir vitražai, keli monumentalistų tapytojų sukurti paveikslai.
Parodos dalyviai-mokiniai: Artūras Aliukas, Nerijus Baublys, Viktoras Dailidėnas, Rasa Grybaitė, Paulius Juška, Rūta Lipaitė, Vincas Matonis, Ieva Paltanavičiūtė, Eglė Rakauskaitė, Liuda Stankevičienė, Vilma Slavinskaitė-Zujienė, Irena Tallat-Kelpšienė, Dalia Truskaitė, Jurga Uzdilaitė, Skirmantė Žemaitytė. Tai dedikacija mylimam mokytojui!
Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-L.
Parodos kuratorės Vaidilutė Brazauskaitė-L. Ir Rūtą Lipaitė
Dėkojame Jūratėi Morkūnaitei bei Vaižgantui Černiauskui
Comentários