Žmonijos ateities perspektyvos, susijusios su vandeniu, kuris yra pagrindinė 2–osios tarptautinės meno ir mokslo trienalės „Unpredictable futures/Nenuspėjamos ateitys“ (UFNA), kuri įvyks 2024 m. vasarą, tema.
Siekiant įveikti aplinkos iššūkius, menininkai ir mokslininkai dar prieš pagrindinį trienalės renginį įsijungs į diskusijas ir pasidalins žiniomis apie tyrinėjamas sritis. 2023 m. spalio/lapkričio mėn. online ir gyvai rengiamas simpoziumas, paskaitų, diskusijų ir pokalbių ciklas, sujungiantis mokslininkų ir menininkų matymus. Menininkai ir mokslininkai diskutuos Vandens ir gyvūnų, Vandens ir augalų, Vandens ir žmogaus santykių temomis.
Simpoziume dalyvaus šiuolaikinio meno kūrėjai Karina Kazlauskaitė, Julija Pociūtė, Julijonas Urbonas, Lolita Tučinskaitė ir Dijuota Žilytė, taip pat Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Arūnas Stirkė, Klaipėdos universiteto mokslininkės, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Tarybos pirmininkė, prof. dr. Jolanta Janutėnienė, Jūros tyrimų instituto Studijų programos vadovė prof. dr. Inga Dalidienė ir VU gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas, VU Gamtos mokslų fakulteto Tarybos narys dr. Justas Kažys.
Diskusijų tikslas – sujungti menininkų ir mokslininkų patirtis, dalintis žiniomis, ieškoti sąlyčio taškų, atrasti sprendimus, įveikiant tokius ateities iššūkius kaip Baltijos jūros užterštumo mažinimas ir vandens kaip gyvybinio komponento išsaugojimas.
Simpoziumai vyks LDS projektų erdvėje, Vokiečių g. 4, Vilniuje spalio 24, 30, lapkričio 6, 15 dienomis 16.00 – 18.00 val. Diskusijos dalyviai gyvai ir online galės užduoti klausimus.
Lapkričio 15 d.
16.00–16.45 val. VU gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Justas Kažys
Pranešimo tema: VANDUO EKOSISTEMŲ TRANFORMACIJOS PROCESUOSE
Vanduo – vienas kertinių gyvybės ir ekosistemų funkcionavimo elementų, esančių nuolatiniame kisme (vandens apytakos ratas). Tačiau gamtoje nuolat vyksta transformacijos. Jų metu sausuma virsta vandeniu arba atvirkščiai. Tiesa, tokiems pokyčiams reikia daug laiko. Egzistuoja nemažai pavyzdžių kaip žmogus, panaudodamas vandenį savo tikslams, per labai trumpą laiką pakeitė sausumos ir vandens ekosistemų balansą. Tai vyko regioniniu lygmeniu, tačiau pastaruoju metu šie procesai netiesiogiai tapo visuotiniais.
Ar šios transformacijos nepapasakoja mums daugiau apie nenuspėjamas ateitis nei manome? Ir kaip globalūs pokyčiai atsispindi vietinių žmonių gyvenime, mokslininkų tyrimuose ir meno kūriniuose?
17.00–17.45 val. Šiuolaikinio meno kūrėja Julija Pociūtė
Pranešimo tema: SKAIDRI TERPĖ
Kaip patirti aplinką už kūno ribos? Kokioje terpėje atsiranda tarpusavio ryšys? Vienas iš būdų – žmogaus ir gamtos ryšiui atkurti – žiūrėti į žmones kaip į platų, materialų tinklą, esantį kūne ir už jo ribų. Šis požiūris leidžia pažvelgti į žmogaus ir augalų sugretinimą ir tame atsirandantį tarpusavio santykį.
Vandens augalai – bioakumuliatoriai – gali būti naudojami vandens taršai tirti ir teršalams iš vandens pašalinti. Taip besikeičiant vandens kokybei upėje, suformuojamas augalų, prisitaikiusių prie besikeičiančios ekosistemos, peizažas. Menininkės kūrinyje „Terpė“ per augalus kaip ženklus suformuotame tarpusavio įtakos žemėlapyje, galime užčiuopti vienas kitų priklausomybę ir atskleisti neišvengiamą šio ryšio trapumą.
Daugiau informacijos apie projektą čia: https://www.ldsajunga.com/ufna-2023
FB renginio nuoroda https://www.facebook.com/events/1742874806161594?ref=newsfeed
Negalintys dalyvauti renginyje „gyvai“, kviečiami prisijungti nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuoroda: https://meet.google.com/qid-pymi-twd
Comments