LDS PROJEKTŲ ERDVĖJE SPALIO-LAPKRIČIO MĖNESĮ VYKS MENININKŲ IR MOKSLININKŲ DISKUSIJOS VANDENS TEMA
2–oji Tarptautinė meno ir mokslo trienalė Unpredictable futures/Nenuspėjamos ateitys
Žmonijos ateities perspektyvos, susijusios su vandeniu, kuris yra pagrindinė 2–osios tarptautinės meno ir mokslo trienalės Unpredictable futures/Nenuspėjamos ateitys (UFNA), kuri įvyks 2024 m. vasarą, tema.
Siekiant įveikti aplinkos iššūkius, menininkai ir mokslininkai dar prieš pagrindinį trienalės renginį įsijungs į diskusijas ir pasidalins žiniomis apie tyrinėjamas sritis. 2023 m. spalio/lapkričio mėn. online ir gyvai rengiamas simpoziumas, paskaitų, diskusijų ir pokalbių ciklas, sujungiantis mokslininkų ir menininkų matymus. Menininkai ir mokslininkai diskutuos Vandens ir gyvūnų, Vandens ir augalų, Vandens ir žmogaus santykių temomis.
Simpoziume dalyvaus šiuolaikinio meno kūrėjai Karina Kazlauskaitė, Julija Pociūtė, Julijonas Urbonas, Lolita Turčinskaitė ir Dijuota Žilytė, taip pat Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Arūnas Stirkė, Klaipėdos universiteto mokslininkės, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Tarybos pirmininkė, prof. dr. Jolanta Janutėnienė, Jūros tyrimų instituto Studijų programos vadovė prof. dr. Inga Dalidienė ir VU gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas, VU Gamtos mokslų fakulteto Tarybos narys dr. Justas Kažys.
Diskusijų tikslas – sujungti menininkų ir mokslininkų patirtis, dalintis žiniomis, ieškoti sąlyčio taškų, atrasti sprendimus, įveikiant tokius ateities iššūkius kaip Baltijos jūros užterštumo mažinimas ir vandens kaip gyvybinio komponento išsaugojimas.
Simpoziumai vyks LDS projektų erdvėje, Vokiečių g. 4, Vilniuje spalio 24, 30, lapkričio 6, 15 dienomis 16.00 – 18.00 val. Diskusijos dalyviai gyvai ir online galės užduoti klausimus.
Projektas yra Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinės programos dalis. Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Pranešimo „Apie vandenį, jo būsenas, sandarą ir pasiskirstymą...“ videodokumentacija.
Pranešimo KOSMINĖ VAIZDUOTĖ videodokumentacija.
Lapkričio 15 d. diskusija
16.00–16.45 val. VU gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Justas Kažys
Pranešimo tema: VANDUO EKOSISTEMŲ TRANFORMACIJOS PROCESUOSE
Vanduo – vienas kertinių gyvybės ir ekosistemų funkcionavimo elementų, esančių nuolatiniame kisme (vandens apytakos ratas). Tačiau gamtoje nuolat vyksta transformacijos. Jų metu sausuma virsta vandeniu arba atvirkščiai. Tiesa, tokiems pokyčiams reikia daug laiko. Egzistuoja nemažai pavyzdžių kaip žmogus, panaudodamas vandenį savo tikslams, per labai trumpą laiką pakeitė sausumos ir vandens ekosistemų balansą. Tai vyko regioniniu lygmeniu, tačiau pastaruoju metu šie procesai netiesiogiai tapo visuotiniais.
Ar šios transformacijos nepapasakoja mums daugiau apie nenuspėjamas ateitis nei manome? Ir kaip globalūs pokyčiai atsispindi vietinių žmonių gyvenime, mokslininkų tyrimuose ir meno kūriniuose?
17.00–17.45 val. Šiuolaikinio meno kūrėja Julija Pociūtė
Pranešimo tema: SKAIDRI TERPĖ
Kaip patirti aplinką už kūno ribos? Kokioje terpėje atsiranda tarpusavio ryšys? Vienas iš būdų – žmogaus ir gamtos ryšiui atkurti – žiūrėti į žmones kaip į platų, materialų tinklą, esantį kūne ir už jo ribų. Šis požiūris leidžia pažvelgti į žmogaus ir augalų sugretinimą ir tame atsirandantį tarpusavio santykį.
Vandens augalai – bioakumuliatoriai – gali būti naudojami vandens taršai tirti ir teršalams iš vandens pašalinti. Taip besikeičiant vandens kokybei upėje, suformuojamas augalų, prisitaikiusių prie besikeičiančios ekosistemos, peizažas. Menininkės kūrinyje „Terpė“ per augalus kaip ženklus suformuotame tarpusavio įtakos žemėlapyje, galime užčiuopti vienas kitų priklausomybę ir atskleisti neišvengiamą šio ryšio trapumą.
Pranešimo VANDUO EKOSISTEMŲ TRANFORMACIJOS PROCESUOSE videodokumentacija.
Pranešimo SKAIDRI TERPĖ videodokumentacija.
Spalio 30 d. diskusijoje bus aptariami abiotiniai veiksniai (fiziniai ir cheminiai veiksniai, palankiai veikiantys organizmą iki tam tikros ribos), keičiantys medžiagų transportą ir poveikį aplinkai, o taip pat posthumanizmo filosofijos ir kritinės teorijos idėjų kontekste atsiradusias naujas biomeno apraiškas.
16.00-17.00 val. Fizinių ir technologijos mokslų centro Funkcinių medžiagų ir elektronikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, Bioelektrikos laboratorijos vadovas, dr. Arūnas Stirkė
Pranešimo tema DUMBLIAI – PATYS SVARBIAUSI PASAULYJE „AUGALAI“
Rožės gražios, ąžuolai įspūdingi, tačiau tik dumbliai suvaidino labai svarbų vaidmenį žmonijos raidoje. Gyvybės istorijos pradžioje dumbliai, gamindami deguonį, pakeitė planetos atmosferą ir taip sudarė sąlygas eukariotinių organizmų evoliucijai. Šiais laikais, kai iškastinio kuro vartojimas kelia didžiausią susirūpinimą, mažai kas žino, kad nafta, kurią šiuo metu naudojame, daugiausia gaunama iš kreidos periodo jūrinių dumblių telkinių. Dumblių dėka pagaminamas oras, kuriuo kvėpuojame, maistas, kurį valgome. Dumbliai, buvusių ir galbūt būsimų automobilių degalų, taip pat aktyvių farmacinių junginių, kurie gali būti naudojami prieš vaistams atsparias bakterijų ar virusus (tokius Herpes Simplex ir AIDS), vėžį, šaltinis.
17.00–17.45 val. šiuolaikinio meno kūrėjos Lolita Turčinskaitė, Dijuota Žilytė
Lolita Turčinskaitė
Pranešimo tema „MIKRODUMBLIAI MIKROKOSMOSAS“ – ASMENINĖ MIKRODUMBLIŲ KŪRYBA, MIKRODUMBLIŲ BIOMENAS ŠIUOLAIKINIO MENO KONTEKSTE
Tarpdisciplininio meno srityje kurianti menininkė kūrybiškai apjungia mokslo ir meno sritis. Eksperimentuodama namų aplinkoje ir laboratorijose, dalyvaudama projektuose, renginiuose ji ieško mikrodumblių galimybių atsiskleisti šiuolaikinio meno objektuose.
Dijuota Žilytė
Pranešimo tema POSTHUMANIZMO PROBLEMATIKOS AKTUALIZAVIMAS REMIANTIS BIOMEDŽIAGOS TYRIMU
Menininkės Dijuotos Žilytės kūrybos pagrindas dumblis Arthospira platensis – puikus išlikimo ir prisitaikymo ekstremaliose sąlygose pavyzdys. Tam tikru rodikliu tapęs nuolatinis dumblio augimas, atnaujinimas, produkavimas ir plėtros poveikis lėmė gyvybės formų evoliuciją, klimato pokyčius. Šiame kontekste gamtinių medžiagų kūrimas – būdas apmąstyti probleminį lauką ir ieškoti tvarių, aplinkos nežalojančių ir į ateitį orientuotų skirtingų rūšių sugyvenimo formų.
Pasitelkdama meninį tyrimą apie Arthospira platensis dumblį, menininkė apsvarstys biosferos situaciją ir posthumanizmo filosofijos kontekste svarbų gyvybės klausimą.
Spalio 24 d.
16.00–16.45 val. Klaipėdos universiteto prof. dr. Jolanta Janutėnienė
Pranešimo tema: JŪRŲ LAIVŲ BALASTINIAI VANDENYS: INVAZINIŲ RŪŠIŲ PERNEŠIMAS IR PROBLEMOS SPRENDIMO BŪDAI
Baltija – viena judriausių ir labiausiai užterštų pasaulio jūrų, kurioje vyksta intensyvus laivų eismas, o dideli balastinio vandens kiekiai, pripilami į laivus, perplukdomi iš vienos vietos į kitą kartu su vietine flora ir fauna. Baltijos jūroje jau aptikta daugiau kaip 120 invazinių rūšių iš Vidurio Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos pakrančių ir vidaus vandenų. Poveikio aplinkai tyrimai atskleidė būtinybę stabdyti invazinių rūšių plitimą per laivų balastinius vandenis. Šios problemos jau yra sprendžiamos pasauliniu mastu Tarptautinės jūrų organizacijos (angl. IMO) pastangomis. Kaip prie šios problemos sprendimo galėtų prisidėti menininkai?
17.00–17.45 val. šiuolaikinio meno kūrėja Karina Kazlauskaitė
Pranešimo tema: JŪRA, PŪSLĖS IR DRAISENOS
Paradoksus ir sugretinimus mėgstanti menininkė Karina Kazlauskaitė kūryboje dažnai apmąsto santykį su gamta, panaudodama nepopuliarius organinės kilmės objektus: žarnas, pūsles, draisenas ir kitus. Pranešimo metu menininkė papasakos apie kūrybines patirtis, viena jų susijusi su atsigręžimu į kaimiškąją realybę, į kitados su žmonėmis gyvenusius gyvūnus, už šilumą ir meilę virsdavusius žmonių išgyvenimo garantu. Kitoje pranešimo dalyje klausytojai išgirs menininkės pasakojimą apie susidūrimą su draisenomis arba jūros kriauklelėmis.
2023 m. LDS Klaipėdos skyriaus galerijoje K. Kazlauskaitė surengė parodą „Žmonių jūra“, kurioje reflektavo šiuolaikines jūrines mitogemas. Tais pačiais metais tarptautinio projekto, vykusio Švedijoje metu, Baltijos krantuose menininkų rasti natūralios jūrinės kilmės artefaktai pasitarnavo kaip medžiaga ir inspiracijos meno kūriniams.
Šiuolaikinio meno kūrėja Karina Kazlauskaitė skaito pranešimą: JŪRA, PŪSLĖS IR DRAISENOS
Pranešimo „Jūrų laivų balastiniai vandenys: invazinių rūšių pernešimas ir problemos sprendimo būdai“ videodokumentacija.
Šiuolaikinio meno kūrėjos Karinos Kazlauskaitės pranešimo JŪRA, PŪSLĖS IR DRAISENOS videodokumentacija.