Monumentaliosios dailės kūrinių, sukurtų sieninės tapybos, freskos, vitražo, mozaikos, tekstilės, keramikos, metalo plastikos, medžio drožybos ir kitomis technikomis, yra didžiuosiuose ir mažuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Jie sudaro ypatingą junginį su visuomeninio pobūdžio pastatų, kuriuose yra įvietinti, architektūra. Nepaisant savo meninės ir istorinės vertės, jie dažnai nuvertinami ir neidentifikuojami kaip Lietuvos kultūros paveldo vertybės. Didžioji dalis monumentalaus meno kūrinių nėra įtraukti į kultūros paveldo registrą. Dažnu atveju monumentalaus meno kūriniai yra blogos būklės, daliai kūrinių yra iškilęs sunaikinimo pavojus arba jie jau yra sunaikinti, nes pastatų valdytojai, nežinodami kūrinių autorystės ir kūrinių vertės, bei autorinių teisių apsaugos nuostatų bei reikalavimų, nevertina kultūrinės ir meninės kūrinių vertės ir nėra motyvuoti deramai juos prižiūrėti ir saugoti. Kadangi darbai dažniausiai nepasirašyti, prie jų nėra jokios lentelės su nuoroda, kas šių kūrinių autorius, atsiranda prielaidos autorinių teisių pažeidimams ir rizika meno kūriniams išnykti.

​

Šiame kontekste džiaugiamės galėdami pristatyti net 16-os monumentaliosios dailės kūrėjų: Angelės Banytės, Dalios Truskaitės, Editos Radvilavičiūtės-Utarienės, Eglės Rakauskaitės, Gitenio Umbraso, Igno Meidaus, Juozo Vosyliaus, Jurgos Uzdilaitės, Liudos Stankevičienės, Nerijaus Baublio, Nijolės Vilutytės, Pauliaus Juškos, Rasos Grybaitės, Sauliaus Čižiko, Vinco Matonio ir Vytauto Poškos freskų, vitražų, sgrafitų bei sieninės tapybos darbų virtualią parodą.

​

Parodai atrinkti meninikai – Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto „Monumentaliosios dailės kūrinių duomenų bazės kaupimas ir sklaida“ dalyviai. Per beveik metus šių kūrėjų darbus inventorizavome, aprašinėjome ir skaitmeninome, taip sukurdami unikalią Lietuvos miestuose ir regionuose esančių monumentaliosios dailės kūrinių duomenų bazę. Deja, nesant pakankamo sąmoningumo Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo politikoje bei visuomenėje (o neretai ir finansinių galimybių kūriniams tinkamai prižiūrėti ir restauruoti) – dalis jų apgadinti ar net suniokoti. Todėl virtualus kūrinių eksponavimas leidžia išsaugoti ir susipažinti su šiais kūriniais kur kas platesnei auditorijai. Projekto eigoje kūriniai ne tik sisteminti ir skaitmeninti, bet ir viešinti Lietuvos muziejų integralioje sistemoje LIMIS (Greita paieška - LIMIS) bei Lietuvos dailininkų sąjungos internet svetainės [Projektų] skiltyje, todėl informaciją apie kūrinius, jų autorius bei kokybiškas skaitmenines fotografijas dabar galės pasiekti suinteresuoti monumentaliosios dailės kūrėjai, menotyros ir paveldosaugos krypčių studentai, atsakingos institucijos ir kiti suinteresuotieji Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimu.

​

Parodos, kurią dabar lankote koncepcija grindžiama aukščiau minimų menininkų kūrybos įvairovės atskleidimu. Ji greičiau ieško autentiškų skirtumų tarp skritingų kūrėjų meninės raiškos ypatybių, nei vizualinės ekspozicijos vienovės. Tai – edukacinė ir dokumentinė paroda, kuri, tikimės, prisidės prie Monumentaliosios dailės kūrinių Lietuvoje išsaugojimo, informuoto suvokimo apie juos formavimo bei vieningos paveldo kultūros politikos formavimo.

Alberta Vengrytė
Menotyrininkė, projekto vadovė